Veiksmai su kamuoliu

Krepšinio žaidime labai svarbūs yra veiksmai su kamuoliu: perdavimas, gaudymas, varymas, metimas į krepšį ir kova dėl atšokusio kamuolio. Visų šių veiksmų biomechaninė struktūra yra savita ir sudėtinga, todėl svarbu suprasti jų mokymo esmę. Kamuolį valdyti yra lengviau stovint vietoje arba lėtai judant. Tačiau rungtynėse visi veiksmai turi būti greiti, tikslūs ir tinkamai panaudoti. Didelis fizinis krūvis, laiko ir erdvės apribojimas, pasikeitusi emocinė būsena neturėtų jų trikdyti.

Išmokti perduoti, gaudyti ir mesti į krepšį yra svarbu bet kokio pajėgumo žaidėjui. Todėl, kuo anksčiau atsiras įgūdžiai, tuo geriau jie bus taikomi įvairiose situacijose. Kai kurie neteisingi išmokti technikos elementai ar jų detalės vėliau gali būti sunkiai šalinami ir taisomi.

Mokėdamas gerai varyti kamuolį, žaidėjas galės parodyti savo greitį judėdamas aikštelėje. Gerai derindamas varymą, perdavimą ir metimą, jis pats pelnys taškus ir padės tai atlikti komandos draugui. Komandiniame žaidime kamuolio varymas yra veiksmas, kurį reikia mokėti tikslingai panaudoti (prasiveržiant prie krepšio, pereinant į greitą puolimą ir kt.) ir kuriuo nedera piktnaudžiauti.

Atkovotas kamuolys suteikia komandai galimybę rengti puolimą. Todėl mokantis svarbu yra žinoti, kad kova dėl kamuolio – kompleksinis veiksmas, priklausantis ir nuo judesių valdymo, ir nuo fizinio pajėgumo, ir nuo psichinių žaidėjo savybių.

Veiksmų su kamuoliu mokymas turi būti nuoseklus – vis pereinant nuo lengvesnių prie sunkesnių uždavinių. Taip pat tai turi būti ir sistemingas procesas – veiksmus reikia kartoti ir tobulinti nuolat. Svarbu yra pasiekti, kad kamuolys būtų gerai valdomas tiek kairiąja, tiek ir dešiniąja ranka. Todėl pratybų metu silpnesnei rankai lavinti turėtų būti skirta pakankamai laiko.

Sugavus kamuolį, reikia dar kartą prisiminti pagrindinę stovėseną, kuri galbūt jau yra tapusi tvirtu įgūdžiu. Pagrindinė stovėsena su kamuoliu padeda greičiau ir lengviau kamuolį mesti į krepšį, perduoti ar varytis. Kamuolys yra laikomas prie kūno, tikintis jį apsaugoti nuo gynėjo ir bet kada pradėti norimą veiksmą.

Pagrindinė stovėsena su kamuoliu - IBUtraining

Kaip ir kamuolio valdymo veiksmai, svarbus yra mokymas suprasti žaidimo situaciją – kada veiksmus panaudoti. Todėl žaidėjas, esantis su kamuoliu, turi matyti krepšį, stebėti komandos draugus ir varžovus, žinoti puolimo trukmės laiką ir veiklos tęsinį. Tai jam padės laiku ir efektyviai panaudoti savo metimą į krepšį, perdavimą komandos draugui ar kamuolio varymą.

Kamuolio perdavimas ir gaudymas

Kamuolio perdavimui ir gaudymui mokyti reikia skirti ne mažiau laiko nei kitiems žaidimo veiksmams. Sėkmingos komandinės veiklos (sistemos) be perdavimo yra neįmanoma sukurti. Kamuolio perdavimas – ir kokybinis, ir kiekybinis žaidimo rodiklis. Jis turi tiesioginį poveikį taikliems metimams ir atspindi komandos veiksmų darną rungtynių metu.

Žaidėjai, galintys tiksliai ir greitai perduoti kamuolį, komandai yra labai svarbūs. Todėl už tikslius kamuolio perdavimus jie turi būti pagiriami kaip už taiklius metimus. Kamuolio perdavimas padeda spręsti daugybę uždavinių – įveikti varžovų spaudimą, griauti gynybą, surasti laisvą komandos draugą ir kt. Perdavimas yra pats greičiausias kamuolio judėjimo būdas iš vienos aikštelės vietos į kitą. Tai yra vienas iš pagrindinių efektyvaus komandinio puolimo veiksnių.

Žaidėjai turi suvokti, kad kamuolio varymas ir metimas nepakeičia perdavimo ir gaudymo. Jų mokymas yra svarbus visuose rengimo etapuose, tačiau kamuolio perdavimo rezultatai ypač vertinami didelio meistriškumo komandose.

Daugelis žaidėjų, vos tik sugavę kamuolį, iškart pradeda jį varyti. Taip yra todėl, kad jie nemažai laiko praleidžia individualiai treniruodamiesi su kamuoliu ir žaisdami judriuosius žaidimus mokykloje. Tačiau treneris turėtų įtikinti, jog, prieš pradedant varytis, reikia pamatyti, ar nėra galimybės kamuolio perduoti geresnę padėtį užimančiam komandos draugui.

Kas gi lemia tikslų kamuolio perdavimą? Tai gerai išlavinti įgūdžiai, kurie nuo veiksmo mokėjimo iki įgudimo nueina ilgą kelią. To gali nepakakti, nes patys geriausi kamuolio perdavimo meistrai turi ir fizinį, ir kūrybos talentą, sugeba puikiai numatyti rungtynių situaciją ir ja pasinaudoti.

Norint, kad perduodamas kamuolys pasiektų tikslą, reikia laikytis tam tikrų principų:

Perduoti greitai. Kamuolys turi būti perduotas taip, kad gynėjas į jį nesuspėtų reaguoti. Perdavimas turi būti suprantamas komandos draugui ir netikėtas gynėjui. Jis turi būti ne per stiprus, bet, svarbiausia, ir ne per silpnas. Perdavimo metu dažnai žengiamas greitas žingsnis kamuolio judėjimo kryptimi, tai padeda išlaikyti kūno pusiausvyrą, o kamuoliui suteikia papildomo greičio. Kai perduodama labai stipriai, kamuolį pagavus pasigirsta garsus pliaukštelėjimas, todėl jį sugauti kartais būna nelengva, kai metama silpnai – kamuolys gali tikslo nepasiekti ir atsidurti varžovo rankose.
Perduoti tiksliai. Kiekvienas perdavimas turi būti atliekamas į konkretų taikinį: į partnerio krūtinę, pakeltą arba nuleistą ranką, į tam tikrą aikštelės plotą arba erdvę, tolyn nuo gynėjo ir kt.
Perduoti laiku. Kamuolys turi būti perduodamas tada, kai gaudantis žaidėjas yra tam pasiruošęs, o ne anksčiau ir ne vėliau. Kamuolį perduodantys žaidėjai turi matyti kitų komandos draugų ir gynėjų išsidėstymą aikštelėje, kad numatytų galimas perdavimo kliūtis. Tai geriausia atlikti stebint visą aikštelę ir laikant kamuolį pagrindinės stovėsenos padėtyje. Kai žaidėjas sugauna kamuolį, pirmiausia jis turi pamatyti krepšį ir jeigu laisvas – mesti. Jei ne, jis turi surasti galimybę perduoti kamuolį kitam žaidėjui arba prasiveržti.

Kamuolys yra perduodamas pro tarpus, tarp gynėjo rankų ir kojų, šalia galvos (20 pav.). Svarbu, kad perduodantysis kamuolį pamatytų gynėjo stovėsenos spragas, pasitikėtų savo perdavimais, vengtų tokių, kurie yra nepagrįstai rizikingi, neapgalvoti ir per daug sudėtingi komandos draugams. Didėjant žaidėjų meistriškumui, turėtų gerėti perdavimų kokybė ir didėti efektyvumas. Perdavimai turi tapti sudėtingesni (laiko ir erdvės atžvilgiu), bet techniškai neįmantrūs.

Geriausia kūno pusiausvyra yra tuomet, kai kamuolio perdavimas ir gaudymas yra atliekamas stovint abiem kojomis ant grindų. Tačiau žaidimo metu kūno padėtis nuolat keičiasi, žaidėjas juda įvairiomis kryptimis, todėl kamuolį perduoti ir gaudyti reikia išmokti besikeičiančiomis sąlygomis.

Perdavimo būdai

Krepšinyje yra nemažai būdų, kuriais galima perduoti kamuolį komandos draugui. Vis dėlto mokant reikia atkreipti dėmesį į svarbiausią dalyką – perdavimo tikslumą. Dažniausiai kamuolio perdavimo tikslumą lemia gera veiksmo technika, situacijos suvokimas ir tinkamo veiksmo pasirinkimas.

Kamuolio perdavimo techniką lemia kūno padėtis, kamuolio paėmimas ir laikymas, judėjimas perdavimo metu ir perdavimo krypties pasirinkimas. Labai svarbus yra ir gaudančiojo vaidmuo: jo stovėsena ir atstumas, judėjimo greitis ir judėjimo kryptis. Todėl skiriami keli kamuolio perdavimo būdai, kurie praktikoje yra nusistovėję kaip standartai.

Mokomus kamuolio perdavimo būdus galima būtų skirstyti į dvi grupes: pagal rankų padėtį ir judesius bei pagal kamuolio skriejimo trajektoriją (21 pav.)

Rankų padėtis ir judesiai

Perdavimas dviem rankomis nuo krūtinės
Perdavimas viena ranka nuo krūtinės
Perdavimas viena ranka nuo peties
Perdavimas dviem rankomis nuo galvos
Perdavimas viena ranka nuo galvos
Perdavimas iš rankų į rankas

Kamuolio skriejimo trajektorija

Tiesiai
Lanku
Nuo grindų

Rankų padėtis ir judesiai

Kamuolio skriejimo greitį ir kryptį lemia rankų padėtis, judesių amplitudė, raumenų susitraukimo greitis, vidinė raumenų koordinacija. Šiuolaikinėje praktikoje patys racionaliausi ir dažniausiai naudojami kamuolio perdavimo būdai yra: dviem rankomis nuo krūtinės, viena ranka nuo krūtinės, viena ranka nuo peties, dviem rankomis nuo galvos ir viena ranka nuo galvos. Tai pat yra toks kamuolio perdavimo būdas iš rankų į rankas. Kiekvieną iš šių perdavimų žaidėjas turi atlikti pritaikydamas konkrečiai žaidimo situacijai.

Perdavimas dviem rankomis nuo krūtinės. Šis perdavimo būdas yra patogus, kai priešais nestovi gynėjas. Perdavimas dviem rankomis nuo krūtinės dažnai atliekamas esant pagrindinės stovėsenos padėtyje. Kamuolys laikomas abiem rankomis prie krūtinės, alkūnės sulenkiamos, bet nepakeliamos. Stumiant kamuolį į priekį, nykščiai nukreipiami žemyn, o kamuolys pasukamas atgal (22 a, b, c pav.). Atliekant perdavimą dviem rankomis nuo krūtinės, atraminė koja laikoma šiek tiek sulenkta, o kita žengiamas žingsnelis į priekį. Taip pat galima atlikti ir stovint vietoje. Šis perdavimas naudojamas ir po kamuolio varymo – judant pirmyn. Kamuolio perdavimas nuo krūtinės paprastai būna nestiprus, o jo skriejimo trajektorija priklauso nuo viršutinės kūno dalies raumenų galingumo.

Perdavimas dviem rankomis nuo krūtinės - IBUtraining

Perdavimas viena ranka nuo krūtinės

Kamuolys laikomas abiem rankomis, viena koja šiek tiek priekyje, o kita – atgal (23 a, b, c pav.). Kamuolys prispaudžiamas prie pagrindinės rankos pirštų ir pritraukiamas arti prie krūtinės. Perdavimo metu kamuolys stumiamas pirmyn, tiesiamas riešas ir alkūnė bei atpalaiduojama pagalbinė ranka. Atitrūkstantis nuo rankos kamuolys pirštais pasukamas atgal ir palydimas skriejimo kryptimi. Perdavimo metu taip pat galima žengti viena koja, o kitą laikyti vietoje. Šis perdavimas yra greitas ir patogus, nes gali būti atliekamas iš pagrindinės stovėsenos, o kartais ir judant.

Perdavimas viena ranka nuo peties

Tai vienas dažniausiai naudojamų perdavimų šiuolaikiniame krepšinyje. Kai arti dengia gynėjas, nuo peties perduoti yra patogu, nes taip laikant kamuolį galima lengvai pakeisti stovėseną ir rankų padėtį. Pirmiausia kamuolys yra paimamas abiem rankomis prieš save, pritraukiant jį prie peties sulenkiama alkūnė ir atlenkiamas riešas (24 a, b, c pav.). Perdavimo metu kamuolys viena ranka stumiamas į priekį nuo peties, kita jis kurį laiką prilaikomas. Atitrūkstantis kamuolys pasukamas atgal ir palydimas. Perduodantis kamuolį žaidėjas turėtų matyti tarpus tarp stovinčių gynėjų, taip pat ir pamatyti galimybę perduoti tarp gynėjo rankų ir kojų. Perdavimo veiksmas efektyvesnis, kai jis derinamas su klaidinamuoju judesiu.

Perdavimas dviem rankomis nuo galvos

Sugavus kamuolį, reikia atsistoti į pagrindinę stovėseną. Kamuolys yra pakeliamas virš galvos, rankos atmojamos šiek tiek atgal. Mostu pirmyn ir riešais kamuolys yra išmetamas. Kamuolys yra laikomas nykščius pasukus atgal, o jį paleidžiant nykščiai pasukami į priekį. Kad išlaikytų pusiausvyrą ir suteiktų kamuoliui didesnį pagreitį, perdavimo metu žaidėjai dažnai žengia į priekį arba atgal (25 a, b, c pav.). Perdavimas dviem rankomis nuo galvos yra naudojamas pasiųsti kamuolį komandos draugui per pakeltas varžovų rankas, taip pat ir atlikti perdavimą greitajame puolime. Kamuolio laikymas virš galvos leidžia neblogai jį apsaugoti nuo gynėjų, atlikti klaidinamuosius veiksmus (imituoti perdavimus) ir stipriai jį mesti norima kryptimi. Svarbu, laikant kamuolį, atsistoti į pagrindinės stovėsenos padėtį ir mojant kamuoliu atgal neprarasti kūno pusiausvyros.

Perdavimas viena ranka nuo galvos

Šis perdavimas dažniausiai naudojamas tada, kai reikia numesti kamuolį toli esančiam (paprastai daugiau nei per pusę aikštelės) komandos draugui. Atmojant kamuolį viena ranka atgal, jam suteikiama daugiau jėgos ir greičio nei perduodant dviem rankomis. Mokant perduoti viena ranka nuo galvos, reikia pradėti nuo taisyklingo kamuolio paėmimo. Iš pradžių kamuolys paimamas abiem rankomis, vėliau stiprioji ranka atmojama atgal, kartais kita ranka kamuolys šiek tiek prilaikomas. Tuo pat metu atpalaiduojama atraminė koja, pernešant kūno svorį ant pagrindinės. Žengiant pirmyn ir atliekant mostą, kamuolys viena ranka metamas nuo galvos. Tinkamai atliekamas veiksmas yra tada, kai po perdavimo ranka iki galo ištiesiama į priekį, o užbaigiama į apačią nuleidžiamu nykščiu (26 a, b, c pav.). Toks perdavimas dažniausiai atliekamas stipriąja ranka, kitą ranką panaudojant kūno pusiausvyrai palaikyti.

Perdavimas iš rankų į rankas

Tai labai saugus kamuolio perdavimo būdas. Jis atliekamas tuomet, kai kamuolys turi būti atiduotas gerai jį valdančiam komandos draugui ir esant tam tikrai žaidimo situacijai. Dažniausiai tai būna puolėjo perdavimas įžaidėjui, viena arba dviem rankomis kamuolį laikant prieš save. Perdavimo metu puolėjas dažnai stovi pasukęs kūną taip, kad atitvertų galimą varžovą nuo kamuolio ir leistų patogiai kamuolį pasiekti įžaidėjui (27 pav.). Šio perdavimo metu ir perduodantysis, ir gaudantysis turi jausti kontaktą su kamuoliu.

Kamuolio skriejimo trajektorija

Krepšinyje greičiausi perdavimai yra lekiantys tiesia linija. Geometrijos mokslas pagrindžia (trumpiausias atstumas tarp dviejų taškų, esančių vienoje linijoje), kad tiesus kamuolio perdavimas yra greitesnis nei perdavimas, skriejantis aukštu lanku ar perdavimas nuo grindų laužta kreive, kaip matyti 28 paveiksle. Todėl perdavimą tiesia linija reikia stengtis atlikti pirmiausia. Perdavimai toje pačioje aikštelės pusėje esantiems žaidėjams dažniausiai būna tik tiesūs.

Aukšti perdavimai lanku atliekami, kai vyksta greitasis puolimas ir perdavimas reikalingas į priekį pabėgusiam komandos draugui. Taip pat jie praverčia tuo atveju, kai komandos draugai yra dengiami iš priekio nuo kamuolio pusės, permetant kamuolį per gynėją.

Kamuolio skriejimo trajektorija - IBUtraining

Perdavimai nuo grindų atliekami, kai:

žaidėjas yra arti krepšio ir yra mažesnis už gynėją;
žaidėjui, bėgančiam į norimą aikštelės vietą, kamuolys yra perduodamas šiek tiek anksčiau;
žaidėjas dengiamas iš priekio, o kamuolys jam perduodamas prie galinės linijos.

Kai kurie kamuolio perdavimo būdai, pasirenkant kamuolio skriejimo trajektoriją žaidimo metu, yra per daug rizikingi ir nerekomenduojami. Vienas jų – tiesia trajektorija perdavimas skersai per trijų sekundžių zoną. Taip perduodamas kamuolys gali būti varžovų lengvai perimtas ir tapti greito atsakomojo puolimo veiksmu. Pavojingi yra ir kamuolio perdavimai prie šoninių linijų ir aikštelės kampuose, nes ribotame aikštelės plote žaidėjui gali būti sunku išlaikyti kūno pusiausvyrą. Reikia vengti perdavimų nuo grindų greitajame puolime. Įbėgančiam nedidelio ūgio žaidėjui po krepšiu aukšti perdavimai lanku taip pat yra rizikingi.

Kamuolio gaudymas

Rungtynių metu kamuolį reikia nuolat matyti, būti pasirengus jį sugauti, pasirinkus tinkamą aikštelės vietą ir patogią stovėseną. Gaudant svarbu yra skriejantį kamuolį pasitikti, ištiesiant rankas ir žengiant žingsnelį į priekį. Visuomet reikia stengtis gaudyti abiem rankomis, tai yra pats saugiausias būdas išlaikyti kamuolį.

Gaudant rankos per alkūnes turi būti sulenktos ir pakeltos, pirštai šiek tiek praskėsti ir atpalaiduoti. Pirštais pajutus kamuolį, reikia jį suspausti ir pritraukti prie krūtinės. Saugiai „užfiksavus“ kamuolį, galima pradėti kitą veiksmą.

Žaidimo praktikoje dažniausiai naudojami trys kamuolio gaudymo būdai:

Pakeltomis rankomis. Šis būdas naudojamas, kai kamuolys lekia aukščiau liemens ir į krūtinę;
Nuleistomis rankomis. Šis būdas naudojamas, kai kamuolys lekia žemiau liemens ir prie kojų;
Viena ranka. Šis būdas naudojamas, kai kamuolys lekia labai aukštai arba į šalį. Dažnai tai reikia daryti pašokus arba judant plačiu žingsniu į šoną. Kamuolys tada sustabdomas atpalaiduota plaštaka ir pritraukiamas prie kitos rankos.

Pakeltomis rankomis

Nuleistomis rankomis

Viena ranka

Kamuolio gaudymo įgūdžius iš pradžių reikia lavinti standartinėmis sąlygomis, mokėti pakeisti rankų padėtis, judėti įvairiomis kryptimis. Norint, kad kamuolio gaudymas būtų sėkmingai atliekamas rungtynių sąlygomis, būtina žinoti keletą mokymo taisyklių:

- Pasitikti kamuolį sustojant žingsneliu arba šuoliuku;
- Sugavus kamuolį likti pagrindinės stovėsenos padėtyje, kurioje galima mesti į krepšį, varytis arba atlikti perdavimą (29b pav.);
- Atsižvelgiant į kamuolio lėkimo kryptį ir trajektoriją, pasirinkti tinkamą kamuolio gaudymo būdą;
- Geriau, kai žaidėjas prieš sugaudamas kamuolį greitai įvertina žaidimo situaciją ir priima teisingą sprendimą;
- Žaidimo metu reikia stebėti ne tik kamuolį, bet ir komandos draugus bei varžovus.

Už kamuolio perdavimą ir gaudymą yra atsakingi du žaidėjai. Siekiant tobulų įgūdžių, būtina šiuos veiksmus lavinti naudojant ir paprastas, ir sudėtingas situacijas – tiek be gynėjų pasipriešinimo, tiek su jų pasipriešinimu. Perdavimų ir gaudymų sėkmė priklauso ir nuo žaidėjų bendravimo aikštelėje. Žaidėjas gali sušukti žodį „kamuolys“ arba draugo vardą, pranešdamas apie savo pasirengimą gaudyti, tačiau tik perduodantysis turi nuspręsti – atlikti perdavimą ar ne.

Kamuolio varymas

Žaidėjas judėti su kamuoliu gali tiktai jį varydamas. Gerai varantys kamuolį žaidėjai labai išplečia komandos puolimo galimybes, įveikia varžovo asmeninę gynybą, spaudimą, rengia greitąjį puolimą, atlieka puolimo derinius ir kt. Atsiradus kamuolio varymo įgūdžiui, lengviau yra panaudoti kitus technikos veiksmus, derinti juos su žaidimo taktika. Tačiau pagrindinis kamuolio varymo tikslas – susikurti patogią padėtį metimui ir sukurti ją komandos draugams. Kamuolio varymas turėtų būti tikslingai naudojamas ir atsisakoma jo tada, kai žaidimo situacija to nereikalauja.

Skirtingose žaidimo situacijoje turi būti pasirinktas tinkamas kamuolio varymo būdas. Žemą kamuolio varymą žaidėjas turi naudoti, kai yra dengiamas arti, o aukštą – kai norima judėti greitai ir turint daug erdvės aikštelėje. Visi kamuolio varymo būdai turėtų padėti bet kuriuo metu keisti judėjimo kryptį.

Žemas kamuolio varymas

Šis būdas leidžia išlaikyti gerą kontaktą su kamuoliu. Žaidėjas, būdamas žemoje pagrindinės stovėsenos padėtyje, dar labiau palinksta į priekį, dar daugiau pritūpęs pradeda varyti kamuolį. Laisvą ranką sulenkęs ir pasisukęs į gynėją, jis saugo kamuolį kūnu. Ranka negalima gynėjo stumti ar jo traukti, o tik padėti išlaikyti kūno pusiausvyrą. Pagrindiniai kojų judesiai varant yra panašūs į ėjimo ar bėgimo judesius, atliekamus trumpais pristatomaisiais žingsneliais. Žaidėjai turi pasisukti taip, kad būtų tarp kamuolio ir gynėjo. Svarbu yra varyti kamuolį tolimesne ranka nuo gynėjo ir palydėti jį kuo žemiau grindų (32 pav.).

Aukštas kamuolio varymas

Šis kamuolio varymo būdas leidžia greitai judėti aikštelėje, nes atliekamų judesių amplitudė yra didelė. Pasviręs į priekį žaidėjas bėga stumdamas kamuolį prieš save. Didesnis greitis pasiekiamas, kai kamuolys yra varomas liemens aukštyje ir pastumiamas į priekį (33 pav.). Varant kamuolį judesiai turi būti gerai suderinti: stūmimo metu kamuolys yra paspaudžiamas žemyn, o atšokęs nuo grindų jis vėl pirštais sulaikomas ir amortizuojamas. Aukštai varomas kamuolys negali atšokti per aukštai (iki peties) ir neleidžiama vieno varymo takto metu atlikti per daug žingsnių.

Kombinuotas kamuolio varymas

Žaidimo metu bandant atitrūkti nuo gynėjo, kamuolį dažnai tenka varyti ir kaitaliojant bėgimo greitį ir kryptį. Todėl kamuolio varymas keičiant judėjimo greitį taip pat kinta – derinamas aukštas kamuolio varymas su žemu. Lėtėdami varymo metu žaidėjai turėtų pereiti į žemesnę stovėseną, o norėdami pagreitėti – pastumti kamuolį į priekį ir galingai startuodami jį pavyti. Varžovui klaidinti varant kamuolį naudojami greitėjimai, lėtėjimai ir Varydami kamuolį ir keisdami judėjimo greitį ir kryptį, žaidėjai link galutinio tikslo juda naudodami kombinuotą kamuolio varymo būdą.

Kamuolio varymas keičiant judėjimo kryptį yra vienas pagrindinių kamuolio valdymo veiksmų siekiant suklaidinti ir aplenkti varžovą. Puolėjai turi mokėti aplenkti varžovus ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Šie veiksmai atliekami, kai kamuolys gerai varomas kairiąja ir dešiniąja rankomis. Keičiant kamuolio varymo kryptį, kamuolys šiek tiek pritraukiamas prie kūno ir pastumiamas kitos rankos kryptimi. Taip atliekami įvairios krypties bėgimai, greitėjimai ir stabdymai. Svarbu išmokyti žaidėjus pakeisti kamuolio varymo kryptį, kai gynėjas dar nepriartėja, ir greitai startuoti, kai jau kamuolys saugiai valdomas kita ranka.

Varymas keičiant judėjimo kryptį

Pradėdamas varyti kamuolį, žaidėjas jau turi žinoti, kuria kryptimi jam reikia judėti. Vieną kartą netikslingai sumušus kamuolį į grindis ir sustojus, ne tik prarandama galimybė judėti toliau, bet ir apsunkinamas perdavimas ir metimas. Tai bendra kamuolio varymo taisyklė. Tačiau kamuolio varymo tikslas turėtų būti veržtis prie krepšio ir siekti pelnyti taškus iš po krepšio. Geriausiai atlikti prasiveržimą tik sugavus kamuolį, kai gynėjas dar nėra visiškai pasirengęs.

Erdvė kurioje nesaugu varytis kamuolį - IBUtraining

Kita svarbi taisyklė – vengti kamuolį varyti ten, kur nėra pakankamai vietos. Tai situacijos tarp dviejų gynėjų ir kamuolio varymas aikštelės plotuose, kuriuose trūksta erdvės judėti. 34 paveiksle pilkai pažymėtos vietos, kuriose yra ribota erdvė ir nėra saugu kamuolį varyti.

Kamuolio varymą reikėtų užbaigti perdavimu arba metimu į krepšį, gerai žinant, kur yra komandos draugai ir gynėjai. Todėl varantis kamuolį puolėjas turėtų siekti ne tik saugiai judėti, bet ir įgyti pranašumą prieš varžovą. Tam yra naudojami tikslingi judėjimo veiksmai varant kamuolį.

Varymas pakeičiant ranką

Tai yra kamuolio varymo veiksmas, taikomas įvairiose žaidimo situacijose. Jis naudojamas siekiant aplenkti gynėją, pakeičiant kamuolio varymo kryptį iš kairės į dešinę, ir atvirkščiai (35 pav.). Šio klaidinamojo veiksmo pagrindas yra prieš save atliekamas greitas kamuolio pamušimas į grindis, perimant kamuolį iš vienos rankos į kitą. Galva ir pečiai padeda atlikti klaidinamuosius judesius. Taip varydamasis kamuolį žaidėjas gali būti atsisukęs į gynėją ir stebėti įvykius aikštelėje.

Kai keičiama varančioji ranka, naudojama žema stovėsena. Kai kamuolys perduodamas iš dešiniosios rankos į kairiąją, kojos juda atitinkamai: pasispiriama iš dešinės į kairę, ir atvirkščiai. Kamuolio perkėlimas iš vienos pusės į kitą priklauso ne nuo rankų, bet nuo kojų pasispyrimo greičio. Perkelti kūno svorį nuo vienos kojos ant kitos reikia prieš artėjant gynėjui, kad jis nepasiektų varomo kamuolio. Perkėlus kūno svorį ir aplenkus gynėją, kitą žingsnį reikia žengti pirmyn.

Kamuolio varymas judant varpste

Tai veiksmas, kurio metu varant kamuolį pasisukama apie vertikaliąją ašį 180º kampu, stovint ant atraminės kojos. Jis naudojamas, kai yra arti gynėjas, reikia pakeisti judėjimo kryptį, kamuolį dengiant kūnu. Atliekant šį veiksmą, puolėjas turi būti tarp kamuolio ir gynėjo, kaip parodyta 36 paveiksle. Varpstės trūkumas yra tas, kad kamuolį valdančiam žaidėjui ne visada patogu matyti gynėją ir komandos draugus aikštelėje.

Judant su kamuoliu didelis fizinis krūvis tenka ir kojoms: atliekami greiti sustojimai, staigūs posūkiai, bėgimai atbulomis ir pristatomuoju žingsniu. Kūno svoris dažnai perkeliamas nuo vienos kojos ant kitos. Priešinga ranka nuo gynėjo yra varomas kamuolys. Jis valdomas arti kūno, stengiamasi varant ranka ilgiau jį palydėti. Pasisukus kamuolys permetamas į kitą ranką, tuomet judama į priekį.

Kamuolio varymas judant atbulomis

Šis veiksmas atliekamas, kai reikia įveikti gynėją, kuris ginasi už nugaros (37 pav.). Puolėjas turėtų laikytis kombinuoto kamuolio varymo taisyklių (palinkęs į kamuolio pusę ir šiek tiek pritūpęs), pristatomuoju žingsneliu, atbulomis judėti link krepšio. Šis kamuolio varymas derinamas su posūkiais, varpstėmis, judėjimu įvairiomis kryptimis.

Kamuolio persimetimas per nugarą

Tai daugelio žaidėjų labai mėgstamas kamuolio varymo būdas. Tobulai šį veiksmą pavyksta pasiekti vikriems, koordinuotiems ir dažniausiai mažesnio ūgio žaidėjams. Jis naudojamas norint pakeisti judėjimo kryptį ir suklaidinti varžovą. Šio būdo pranašumas yra tas, kad kamuolį besivarantis žaidėjas gali būti atsisukęs veidu į krepšį, stebėti įvykius aikštelėje ir saugiai keisti bėgimo kryptį valdydamas kamuolį sau už nugaros. Tai atliekama atsukus petį į gynėją, priešingoje pusėje varant kamuolį. Kai žengiama į priekį, kamuolys už nugaros pamušamas į grindis viena ranka į kitą, pasisukant kitu petimi į gynėją (38 pav.). Treniruočių metu iš pradžių šį kamuolio varymą reikėtų atlikti vietoje, po to – einant, vėliau – bėgant. Tobulinant įgūdžius, reikėtų įtraukti ir gynėją, mažinti judėjimo plotą ir naudoti žaidimo užduotis.

Kamuolio varymas tarp kojų

Šį veiksmą reikėtų naudoti tada, kai norima pakeisti judėjimo kryptį, saugiai perimant kamuolį iš vienos rankos į kitą. Varant dešiniąja ranka, o kairiąja koja žengiant į priekį, kamuolys tarp kojų pamušamas į grindis. Taip kamuolys valdomas kairiąja ranka. Kamuolys palydimas žemai, o judama keičiant žingsnio greitį ir ilgį. Kai keičiama varymo kryptis, atliekamas ilgesnis žingsnis (39 pav.).

Varomas tarp kojų kamuolys yra apsaugomas keliais, todėl patogu keisti judėjimo kryptį prieš gynėją. Šis veiksmas yra patikimas, kai siekiama įveikti varžovo spaudimą. Tačiau varant kamuolį tarp kojų labai sulėtėja greitis, sumažėja galimybė prasiveržti prie krepšio. Todėl žaidėjams patariama šiuo veiksmu nepiktnaudžiauti ir esant galimybei naudoti kitus judėjimo su kamuoliu veiksmus, kurie leidžia susikurti pranašumą prieš gynėją.

Kamuolio varymą dažniausiai reikia derinti su bėgimu, ėjimu arba stovėsena, todėl rankos, kuri pastumia kamuolį žemyn, greitis, jėga ir kryptis priklauso nuo žaidėjo judėjimo greičio. Varymas atliekamas tiesiant alkūnę, laisvai judinant riešą ir pastumiant kamuolį pirštais. Kryptį reikia kontroliuoti pirštais ir delnų pagalvėlėmis (viso delno kamuolys liesti neturėtų) (40 pav.). Kamuolys atšoka tokiu kampu, kokiu pastumiamas į grindis.

Plaštakos padėtis varant kamuolį

Netinkamai pasukta plaštaka varant kamuolį

Žaidėjui yra svarbu išlaikyti kuo geresnį kontaktą su varomu kamuoliu. Krepšinio taisyklės leidžia kamuolį pastumti tik iš viršaus (39 pav.), jo negalima „pakelti“ iš apačios ar nešti (41 pav.).

Rekomenduojama, kad varymas būtų baigiamas sustojant žingsneliu arba šuoliuku. Šie sustojimo būdai laikomi tinkamais ir padeda išlaikyti kūno pusiausvyrą, išvengti „žingsnių“, yra patogūs perdavimui ir metimui.

Žaidėjai turi išmokti varyti kamuolį tiek kairiąja, tiek ir dešiniąja ranka. Pratybų metu reikia skirti pakankamai laiko mokyti varyti kamuolį silpnesniąja ranka, nes per rungtynes dažnai to nepavyksta gerai padaryti. Kamuolys turėtų būti varomas tolimesne ranka nuo gynėjo (42 pav.). Tinkamai pasisukus, kamuolys yra apsaugomas nuo praradimo. Varomą kamuolį reikėtų palydėti kuo arčiau grindų ir traukti kuo arčiau kūno, stengiantis išlaikyti žemą pagrindinę stovėseną.

Trenerio patarimai:

Kamuolio perdavimas turi būti visada laukiamas, atliktas laiku ir tinkamoje aikštelės vietoje.
Gaudantis žaidėjas kamuolį turi pasitikti, bet prieš tai turi suprasti, ką toliau aikštelėje reikės daryti. Gera gaudančiojo stovėsena, rankų padėtis ir psichomotorinė reakcija gali situaciją pataisyti. Tačiau nesugavus kamuolio svarbiau suprasti klaidos priežastį.
Kamuolio varymas turi padėti pasiekti tikslą: pereiti iš gynybos į puolimą, prasiveržti prie krepšio, suklaidinti varžovą. Bereikalingai naudojant kamuolio varymą tiesiog prarandamas laikas.
Labai svarbu yra pasiekti, kad kamuolio varymas taptų tvirtu įgūdžiu, žaidėjas galėtų panaudoti abi rankas ir gerai įsitrauktų į taktinę kovą.